MŪSŲ KŪNAS- MŪSŲ SĄMONĖS SODAS
- Admin
- Jun 10, 2017
- 2 min read
Mūsų kūnas - yra mūsų intymiausias materialus kūrinys šioje Žemės planetoje- mūsų ŠVIESOS SĄMONĖS kristalizacija/projekcija. Mūsų protas ir mūsų kūnas yra perspektyvos taškas iš kurio galime patirti atskirties iliuziją nuo ŠALTINIO/KŪRĖJO ir taip patirti individualiai šią bendrą realybę, kurią projektuojame kartu. Mūsų MENTALINIS, FIZINIS bei kiti kūnai yra filtrai per kuriuos interpretuojame realybę ir ją patys kuriame/projektuojame.
Ant savo fizinio kūno mes kiekvieną akimirką projektuojame savo sielos patirtis. Kiekvienas jausmas, mintis ir veiksmas tampa štrichu mūsų kūno ląstelėse. Kuo daugiau kartų kartojame tam tikras būsenas, jos tampa mūsų mantra gyvenime - įtampa, pyktis, baimė, kraštutinumai kūną sukietina, išsekina,padaro silpną; atsipalaidavimas, džiaugsmas, meilė išlaiko kūną tvirtą, lankstų ir gyvibingą ir švelnų... Kaip tu judi, kaip statai koją ant žemės, kaip jauti kai[ teka vanduo tavo gerkle kai jo atsigeri, kaip apkabini žmogų? Juk per kūną kalba tavo siela...ką ji sako tau per tavo kūną?
Kalbėkime su savo kūnu, klausykime jo kalbos, jis mums byloja apie tai, ką projektuojame į pasaulį, nes pirmiausia tai projektuojame į save...visa kita tėra mūsų pačių aidas. Norėdamas suvokti savo kūną turi mokėti jį išklausyti, o tada -pasirūpinti juo su rūpesčiu ir disciplina užmegzdamas kasdienį kontaktą. Kai klausymasis tampa ritalu. sąmoningas ryšys užsimezga tarp tarp proto ir kūno.
Vyresnio amžiaus senolių veidai - tarsi nulipdytos skulptūros byloja apie tai, kuo tie žmonės gyveno. Kartais galima pamatyti kai kuriuos jų jau nebe žmonių, o keistų gyvūnų ar visiškai neatpažinamų būtybių, neprimenančių žmogaus veidais...Galima pamatyti kaip rūsčiame akmeniniame veide žiba akys kupinos vandens, įkalintų emocijų, kaip minkštame veide trykšta šviesa iš akių, kaip sudribusiame veide tiesiog robotiškas žvilgsnis, kūnas juda mechaniškai, kampuotai ne tiek sąmoningai, kiek ant auto piloto, tarsi sąmonė būtų kitame pasaulyje.
Dažnai mėgstame šnekėti, veikti, bėgti ...o tada jaučiame, kad esame pavargę - perdegę, kūnas nebeveikia , kaip turėtų, jaučiamės dvasiškai išsekę. Klausymasis yra įrankis, kuris nurodo, išgrynina mūsų esminę kryptį gyvenime. Kai išmokstame nutildyti protą ir sustabdome bent akimirkai kūną, leidžiame pailsėti savo sielai, kūnui ir suvokti, kokios būsenos save vedame per gyvenimą. Būkime sau atidūs, kantrūs ir švelnūs. Augimas ir gydymasis negali vykti savęs prievartos ir nepakantumo sąlygomis. KŪRĖJAS/ŠALTINIS/VISATA su meile pritaria viskam, ką mes projektuojame sapnų/energijų pasaulyje ir tada manifestuoja tai į fizinę plotmę, nieko mums neatsitinka ir mūsų kūnui ko nebūtume prieš tai sukūrę SAPNŲ/IDĖJŲ pasaulyje.
VISATA mus myli, todėl kiekviena negatyvi mintis ir jausmas manifestuojasi mūsų gyvenime su tokia pat galia, kaip ir pozityvios mintys ir jausmai. Todėl turime tapti atsakingais už tai ką kuriame neregimąjame psaulyje, nes esame atsakingi ne tik už savo morfogenetįnį lauką, gyvenimą, bet ir už bendrą žmonijos ir žemės sąmonę, su kuriomis esame susisaistę, mes tiek save tiek kitus turime maitinti atsakingai, atitinkamais jausmais, juk mūsų kūnas ir šį nuostabi planeta yra mūsų sodas. Ar norime sėti juose piktžoles ar gėles? Koks esi SODININKAS TU? <3
コメント