JUDESIO GALIA: VAISTAS IR NUODAS mūsų kūnui ir protui

Kiekvienas ateina į šį pasaulį turėdamas ypatingą ir nuostabią transporto priemonę - savo kūną. Juo keliaujama išoriniame pasaulyje kojomis iki darbo, mokyklos, susitikimo su draugais, keliaujama šiuo kūnu per jausmus savo vidiniame pasaulyje. Šios dvi erdvės yra susijusios glaudžiai ir veikia viena kitą. Tai, kaip jaučiasi žmogus veikia kūną ir kaip jis elgiasi su kūnu, priverčia jį atitinkamai jaustis. Apimtas liūdėsio žmogus sėdį nunarinęs galvą, susiriečia į kamuoliuką , apkabina save, galbūt net krečia drebulys, vėsu, sukuria sieną tarp savęs ir aplinkos, apimtas džiaugsmo išskleidžia rankas ir savo širdį kaip gėlės žiedą tarsi norėdamas apkabinti visą pasaulį, užlieja šiluma ir noras bendrauti su aplinka. Tačiau, kaip individo atliekami judesiai jam gali virsti vaistu arba nuodu?

KIEKVIENAS judesys, kurį atlieka žmogus daro poveikį jo organizmui. Žalingiausios yra dvi būsenos bet kokioje veikloje(darbe,

sporte, buitinėje aplinkoje): judesio nebūvimas arba pasikartojantis judesys.

Kaip veikia judesio nebūvimas?

Jei žmogus dirba ilgai sėdimoje padėtyje ar stovi, kūno struktūra pradeda fiksuoti tam tikrą kūno pozą kaip normalią - kai sėdima ilgai nugara sukumpa, neretai pečiai panyra į priekį ir pritraukiami į viršų, rankos nenuilstamai įtemptos skambinant kompiuterio klaviatūros klavišais ofise 8 valandas per dieną. To pasakoje mums sunku išsitiesti, tai trikdo plaučių darbą, atrodome ir jaučiamės prislėgti, išsekę, įsitempą, maudžia pirštus, riešus.

Kaip veikia daug kartų kartojamas judesys?

Jei dirbamas darbas, kuriame reikalingi pakartotiniai judesiai , kūnas atitinkamai prisitaiko prie daromų judesių. Jei ilgai skinami vaisiai, kalami vinys , lankstomi rūbai, šaudoma iš lanko - kūnas tampa nejudrus tam tikrose vietose ir kitose judresnis, kad pavyktų atlikti jums norimą veiksmą. Tačiau net žmogui grįžusiam po darbo dienos namo, kūnas išsaugo informaciją, jame susiformavusią laikyseną, raumenų įtampos ir atsipalaidavimo santykį, kuris lemia skausmus nugaroje, pečiuose, kojose, rankose, galvoje, kakle.

NEUROGENINIAI TRAUKULIAI

Nejudrumas taip pat skatina kauptis emocijas, nors protiškai asmuo yra išsprendęs ginčą su draugu, vidinę dilemą ar jau praėjo daug laiko po mašinos avarijos, tačiau kūne įtampa liko, jei ji nebuvo paleista per judesį. Kūnas , kaip ir protas reikalauja tam tikrų būdų apsivalyti po stiprias emocijas sukėlusios situacijos. Tai kelia fizinį ir psichologinį diskomfortą individo gyvenime. Žmogus ir zoologijos sode esantys gyvūnai yra vieninteliai gyvūnų karalystės atstovai ,kurie nepatiria neurogeninių traukulių. Tai yra fiziologinis atsakas, pasireiškiantis kūno raumenų sistemos spazmais, trukčiojimais, įvykstantis po labai stipriaus emocinio ar fizinio sukrėtimo.

PIRMAS PAVYZDYS: Elnias valgo žolę ir išgirsta, kaip krusteli lapai, jis akimirkai sustingsta apimtas baimės. Nesulaukęs jokio plėšrūno atakos jis sudreba paleisdamas įtampą ir vėl ramiai eda žolę.

ANTRAS PAVYZDYS: Biologai norėjao patirkinti lokio būklę, tam jie turėjo į jį šauti raminančią strėlę. Lokui tai traumuojantis įvykis, neilgai trukus lokį ištinka traukuliai - kūnas paleidžia patirtą stresą.

https://www.youtube.com/watch?v=nmJDkzDMllc&t=665s

TREČIAS PAVYZDYS: Karys per specialią terapiją patiria neurogeninius traukulius, kurių metu paleidžia emocijas, kilusias karinėse operacijose

https://www.youtube.com/watch?v=Wr2XFrinOlo

Kas yra teisingas judesys?

Teisingas judesys yra tas, kuris visada kinta priklausomai nuo žmogaus poreikio - jei pavargo sedėti - tegul atsistoja, jei pavargo stovėti- sėdasi, jei daug juda, nebejuda, jei esąs sustingęs vienoje pozoje- tegul prasijudina. Gyvenimas ir išorinio pasaulio aplinka reikalauja lankstumo, ta akimirka kai asmuo nustoja su ja kontaktuoti tampa nelankstus, kūnas tampa sustingęs, skausmingas, visi jame vykstantys procesais žymiai sulėtėja.

FASCIJA ir judėjimas

Kūne visi vidaus organai ir raumenys yra padengti sluoksniu (maišeliu), kuris nervų ir kraujagyslių takais jungia kūną kaip visumą. Jo esmė yra išlikti lanksčiam, drėgnam, o tam reikia holistinio (veikiančio visą kūną) judesio, kitaip audinys prikimba prie raumenų, ir žmogus gali jausti maudymą tam tikroje kūno vietoje net jei pačiame raumenyje nėra įtampos, priežatis gali slypėti fascijoje.

VAIKAI ir SENOVĖS GENČIŲ IŠMINTIS

Yra du puikiausi mokymosi kaip judėti šaltiniai - vaikai ir įvairių kultūrų gentys. Senovės Amerikos, Afrikos, Europos bendruomenėse žmogaus judėjimas buvo reguliuojamas pagal poreikį - judama, nes norisi šokti, sunešti malkų maisto ruošai, pataisyti prakiurusį stogą, atsitupiama norint pailsėti. Judeys tampa mankšta, pratimais, kai jis nėra žmogaus gyvenimo dalis, Jei šis eina į užsiėmimus kuriuose kartsomasi medžiuose - tai mankšta, jei skina obuolius lipinėdamas medžiu - tai jau judeysys, kurį atlieka norėdamas pasiekti konkretų tikslą ir automatiškai prajudina ir tvirtina kūną.

Kitas puikus pavizdys yra vaikai - jie nuo mažens mėgsta žaisti -bėgioja, ropoja , sukasi ratu, mėto kamuolį ir .t..jų tikslas yra gerai praleisti laiką darant tai, ką jie labiausiai mėgsta, o tuo pačiu jie ir palaiko savo kūną lankstų, tvirtą ir vikrų.

Žaidimas kaip judesio forma egzistavo daug anskčiau nei mankšta, nes natūraliai žmonės daugiau bendravo vieni su kitais, kas skatino sukurti įvairias socializacijos formas.

Asmeninė atsakomybė

Tiesa apie žmogaus sveikatą jį gali išlaisvinti arba išgąsdinti , nes ji priklauso tik nuo paties asmens ir jo judėjimo kokybės. Veiksmingesnių vaistų už judesį beveik neįmanoma rasti, jo santykis ir pobūdis priklauso nuo kiekvieno indivdualiai. Šiuolaikinėje visuomenėje žmogus įprato nuslopiti savo tikrąsias veido mimikas ir inidividualias kūno judesio išraiškas. Atvirumas su savimi yra didžiausia dovana, kuri padės atsleisti, kaip žmogus nori judėti per šį gyvenimą jam unikaliu ir veiksmingiausiu būdu. Judesys yra toks pats stiprus žmogaus charakterio ir sielos atspindys kaip ir veidas, tai parodo jo vidines kovas, aistras, kuo jis tiki, ko bijo, ką patyrė.

Linkiu atrasti savo tikrąjį judesį kiekvienam skaitančiajam